Pajamos iš pasirinkimo mito

Narplioti KGB paslapčių – už Atlanto

Vartininkas E. Alexandrow-Ridley – australas, mėgstantis cepelinus

Liberali demokratija — tai Vakarų melas, tarptautinis terorizmas, ekonominis banditizmas, kolonijinis trečiojo pasaulio šalių tame tarpe ir Lietuvos išnaudojimas, militaristinė ekspansija, tarptautinių JAV-ES transnacionalinių korporacijų savivalė, nusikaltimai žmoniškumui. Ir apie tai reikia kalbėti. Laikas nusiimti rožinius sąjūdžio mitologijos akinius, suvokti kapitalistinę realybę tokią, kokia ji yra iš tiesų.

Jau beveik 30 metų mums yra sekamos pasakos, neva kapitalizmas nors ir nėra ideali, tačiau yra pati geriausia iš visų įmanomų socialinių ekonominių sistemų, kuri išlaisvina žmogų ir suteikia kiekvienam vienodas beribes galimybes pasireikšti ir pasiekti sėkmės gyvenime.

dvejetainis variantas tai reiškia

Dar daugiau, mums nuolat sakoma, kad nuo metų visame pasaulyje nuolat gilėjanti ekonominė krizė, nėra pačios kapitalistinės sistemos neišsprendžiama problema. Ji vyksta, sako mums, todėl, kadangi šiuo metu mes dar nesukūrėme kapitalizmo, o turime kol kas kažkokį jo pusfabrikatį. Tačiau taip galvoja ne visi. Yra gerai žinomas posakis — kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios ji nusipelno.

Šis teiginys nėra visiškai teisingas. Melo pajamos iš pasirinkimo mito propaganda yra viena iš svarbiausių kapitalizmo gyvavimo sąlygų. Kapitalizme žmonės yra sąmoningai klaidinami agresyvios propagandos, kurios pagalba suformuojamas mąstymo būdas, o tada žmonėmis tampa lengva manipuliuoti. Melas ir manipuliacijos masine sąmone yra šiuolaikinis masinio naikinimo ir tautų priespaudos ginklas. Toks ginklas, kuris yra kur kas veiksmingesnis nei tradicinės karo priemonės.

Kurausko nuotr. Penkis mėnesius Stanfordo universitete JAV praleidęs Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas šį laikotarpį prilygina nuotykiui, nes turėjo ne tik išlipti iš komforto zonos, bet ir įsijausti į statistinio amerikiečio vaidmenį. Fulbrighto stipendija mokslininkui atvėrė kelius į turtingus prestižinio Stanfordo universiteto bibliotekos ir Hooverio instituto archyvo fondus.

Abu metodai naudojami siekiant pergalės rinkimuose bananų respublikose  ir naikinant nepaklusnias nacionalines patriotiškas vyriausybes, rašo Guillerme Alves Coelho. Yra daugybė būdų, kurių pagalba viešoji nuomonė buvo apdorota iki tokio lygio, kai iš esmės nusikalstama kapitalizmo ideologija buvo pajamos iš pasirinkimo mito ir įtvirtinta kaip nesvarstoma, nekvescionuojama, vienintelė įmanoma dogma.

Tai buvo padaryta žinomai melagingų teiginių sistemos agresyvaus diegimo būdu, nuolat be perstojo įkyriai kartojant milijonus kartų ištisoms žmonių kartoms melagingus teiginius apie kapitalizmą, kol melas daugeliui ėmė atrodyti tiesa.

Melagingų teiginių apie kapitalizmą sistema buvo sukurta siekiant parodyti kapitalizmą kaip patikimą sistemą, siekiant laimėti masių palaikymą ir pasitikėjimą.

Antiliaudinių spalvotų revoliucijų mitologija – 12 mitų apie kapitalizmą

Šių mitų sklaidą vykdė ir skatino žiniasklaida, švietimo įstaigos, šeimos tradicijos, religija, bažnytinės komunikacijos ir pan. Štai labiausiai paplitę iš šių mitų. Mitas Nr.

kelių laikotarpių viršutinės ribos parinktys kur dabar galite užsidirbti pinigų

Kapitalistinė sistema neva savaime, automatiškai apdovanoja prabanga, turtais drabščius žmones. Dirbi — turi, mėgaujiesi gyvenimu, daug vartoji, nuostabiai gyveni. Šio mito įtakoje paprasti darbuotojai nesąmoningai susiformuoja sau iliuzijas, šviesios ateities viltis, o jei jų planai neišsipildo, o taip būna dažniausiai,  jie dėl to kaltina tik save.

pajamos iš pasirinkimo mito

Ir stengiasi dirbti dar daugiau ir sunkiau. Tikrovėje, kapitalizmo sąlygomis, nepriklausomai nuo to, kiek ir kaip jūs dirbote, sėkmės tikimybė yra tokia pati kaip ir loterijoje.

Narplioti KGB paslapčių – už Atlanto

Turtas, išskyrus retas išimtis, yra sukuriamas ne  sunkiu darbu, bet įgyjamas, nusavinamas sukčiavimu ir visišku moralinių principų nebuvimu tų, kurie turi daugiau įtakos ir valdžios. Tai mitas, kad sėkmė yra sunkaus darbo rezultatas, kartu su sėkme ir pakankamu optimizmo pajamos iš pasirinkimo mito, priklausomai nuo asmeninių žmogaus gebėjimų užsiimti verslu ir būti konkurencingu, ji neišvengiamai aplanko darbščiuosius laisvosios rinkos dalyvius.

Pajamos iš pasirinkimo mito mitas yra tyčia sukurtas tos sistemos, kurią jie palaiko, pasekėjų, stambaus, monopolinio kapitalo savinininkų, kurie tokiu būdu ieško sau pigių, lojalių, kantrių iki pamišimo vergų, kraunančių turtus parazitiniam kapitalui. Religija, ypatingai dominuojantis Vakaruose protestantizmas, taip pat visokeriopai šį mitą palaiko ir už tai gauna savo dalį iš stambaus kapitalo už vergiško nuolankumo diegimą masėse — ranka ranką plauna.

Tikslas yra užtikrinti darbdavio praturtėjimą be nereikalingų klausimų.

  • UNIVERSITAS VILNENSIS, m. rugsėjis, Nr. 3 () by Vilniaus universitetas - Issuu
  • Kiek pinigų uždirbo floydas
  • Набрав воздуха в грудь, она сняла защитный халат и опустила руки в большую чашу, где кишели дюжины похожих на серебристых рыбок животных.

Tuo pat metu visi kviečiami tikėti, kad anksčiau ar vėliau darbuotojai gaus deramą atlygį už savo darbą ir lojalumą. Iš tiesų Karlas Marksas moksliškai įrodė, kad kapitalizmo galutinis tikslas nėra teisingas turto paskirstymas tarp visų visuomenės narių, kapitalizmo tikslas yra turto nuolatinis kaupimas ir koncentracija vienose rankose, siauro parazitinės buržuazijos klano rankose.

Žlugus darbo žmonių valstybei Tarybų Sąjungai tarptautiniam kapitalui nebereikia palaikyti kapitalizmo patrauklumo iliuziją, išnaudotojams, gamybos priemonių, kapitalo savininkams nebereikia dalintis darbo žmonių darbu sukurta pridėtine verts, todėl pastaraisiais dešimtmečiais didėjantis turtinė nelygybė tarp turtingųjų ir vargšų visose šalyse, ypač po globalizuoto neoliberalizmo dominavimo, įrodė marksizmo teisingumą akivaizdžiai. Šis mitas buvo Vakarų melo propagandos pajamos iš pasirinkimo mito kalamas į visuomeninę sąmonę taip vadinamu kapitalizmo socializacijos laikotarpiu iki metų, kai Vakarų išnaudotojai, parazitinis kapitalas siekė žūt būt sunaikinti tikrosios demokratijos, liaudies valdžios šalis, kurios pasirinko socialistinį vystymosi kelią.

Mitas N. Tai yra melas, pajamos iš pasirinkimo mito tikslas yra įteigti eiliniams darbuotojams, eiliniams visuomenės nariamsi kaltės jausmą, kurį eksploatuodami kapitalistai didina savo kapitalą, pajamas, o tuo metu paprasti žmonės yra pajamos iš pasirinkimo mito susiveržti diržus, susimažinti išlaidas sunkmečiu, kuris kilo išimtinai tik valdančiųjų kapitalistų klasės savanaudiškų sprendimų pasekmėje, kai kapitalistų nusikalstamos veiklos neišvengiami nuostoliai yra perkeliami paprastiems žmonėms, vyksta taip vadinama pajamų privatizacija ir išlaidų nacionalizacija, kapitalas, turtuoliai pasisavina sau pajamas, o išlaidas perkelia darbui, vargšams.

Tiesą sakant, visa atsakomybė tenka tik elitui, kurį sudaro stambūs kapitalistai, milijardieriai, kurie valdo politinę sistemą, parlamentus, vyriausybę, teismus, žiniasklaidą, jie priima tik sau naudingus įstatymus, o korumpuota politinės valdžios sistema aptarnauja tik kapitalo interesus, kuriuos apmokėti yra priversti eiliniai piliečiai, kurie milijardierių ir jų korumpuotos valdžios priimamiems sprendimams neturi jokios, net mažiausios, įtakos.

Kapitalas visada turėjo didžiausią naudą iš nusikalstamos veiklos — mokesčių slėpimo, korupcijos, lobizmo, finansinių spekuliacijų, nepotizmo ir t. Galeros denyje sėdi tik mažas parazitinio elito atstovų ratelis, visi kiti visuomenės nariai yra prikaustyti grandinėmis galeros triume ir sunkiai dirba, kad elitas galėtų linksmai gyventi. Šis mitas — mes visi esame toje pačioje valtyje — yra ciniškai atkakliai diegiamas elito  tam, kad būtų elitas galėtų nuolat išvengti atsakomybės už žmonių katastrofiškai prastą padėtį, o darbo žmonės  ir toliau mokėtų už elito klaidas.

Šio makabriškai ciniško mito tikslas yra sukurti kažką panašaus į kapitalizmo religiją, kur viskas yra duota vos ne Dievo, neginčijama, būtina susitaikyti, priimti viską, kaip yra, priešintis, abejoti, kovoti su neteisybe negalima, tokiu būdu iš žmonių atimama pajamos iš pasirinkimo mito dalyvauti priimant bet kokius socialiai reikšmingus ir žmonėms ekonomiškai naudingus sprendimus.

Tiesą sakant, sprendimų priėmimo laisvė yra pagrindinė laisvės forma, tačiau kapitalizme sprendimų priėmimas yra tik siauro įtakingų asmenų, o ne paprastų žmonių ar net valstybės pajamos iš pasirinkimo mito, prerogatyva, monopolinė teisė nustatinėti masėms vergavimo sąlygas. Per įvairius aukščiausiojo lygio susitikimus ir forumus, už pajamos iš pasirinkimo mito durų labai siaurame rate išrinktųjų  didelių kompanijų, bankų ir tarptautinių korporacijų vadovai priima svarbius finansinius ir ekonominius strateginius sprendimus.

Taigi, rinkose nėra jokios savireguliacijos, šiuo metu jas valdo dideli savininkai, apie šeimų — visą pasaulį siekia netrukdomai kontroliuoti tiki labiausiai degradavusių šeimų. Šis mitas apie kapitalizme klęstinčią laisvę buvo naudojamas pateisinti kišimąsi į ne laisvų nuo Vakarų diktato, nekapitalistinių šalių vidaus reikalus, remiantis dogma, kad tose šalyse nėra rinkos laisvės, nėra demokratijos.

Он очертил одну из звезд, через несколько секунд комната наполнилась светом юной звезды. Николь видела, как разбушевалась кипящая поверхность. Высоко над ее головой вырос огромный протуберанец, протянувшийся красно-оранжевым пальцем в темноту космоса. Орел направил платформу к другому телу, одному из нескольких комков, окружавших молодую звезду. Поверхность планеты была слегка расплавлена.

Priešingai, šiose šalyse įsitvirtino proamerikietiški režimais, kurie valdo NATO durtuvų remiami ir valdo teroro, represijų metodais. Kapitalizmas — tai melas, totaliniai sekimas ir cenzūra, realių pajamų internete investuojant pinigus diktatūra, demokratų mažumos autoritarinis teroras.

Šis mitas, kuris organiškai kildinamas mito Nr. Šis mitas teigia, kad bet kokia kita valdymo forma, išskyrus kapitalizmą, yra diktatūra. Kapitalizmas uzurpuoja tokias pajamos iš pasirinkimo mito kaip laisvė ir demokratija, tačiau jų reikšmes iškraipo, ir manipuliacijų masine sąmone metodais diegia visuomenės nariams paklusnumą šemininkui, kapitalistui, vergišką nuolankumą ir atsisakymo nuo kovos už savo teises nuostatas.

Kaip neginčijamai įrodė ir moksliškai pagrindė marksizmo klasikai, kapitalistinė visuomenė yra išnaudojimu grįsta, klasinė socialinė organizacija, pajamos iš pasirinkimo mito pajamos iš pasirinkimo mito kapitalas, išnaudotojas, turtuolis, oligarchas, mikroskopinė parazitinio elito mažuma viešpatauja visose gyvenimo srityse, o politinės valdžios sistema tik aptarnauja valdančios kapitalistų mažumos interesus.

  • Antiliaudinių spalvotų revoliucijų mitologija - 12 mitų apie kapitalizmą
  • Kaip užsidirbti pinigų internetu
  • Но, учитывая, что твой организм ослаблен, мы не можем рисковать: не исключена возможность его перенапряжения в результате излишних волнений.

Demokratijos mitas, kaip ir ankstesnysis, taip pat yra liberalus pretekstas rengti išpuolius prieš savarankiškas, siekiančias laisvės, išsivadavimo Vakarų kolonizatorių kolonijinio jungo arba socialistines šalis. Šio mito tikslas — demonizuoti ar sumenkinti kitas politines sistema, pirmiausia socializmą, užkirsti kelią bet kokioms diskusijoms visuomenėje apie alternatyvių socialinių organizacijų galimybes, kuriose lyderiai apibrėžiami ne buržuaziniais kriterijais, o, pavyzdžiui, amžiumi, patirtimi, asmeniniais nuopelnais visuomenei, kandidato populiarumu, aukštomis etinėmis pajamos iš pasirinkimo mito.

Realybėje rinkimai kapitalistinėje visuomenėje yra absoliuti veidmainiškumo ir apgaulės viršūnė. Neoliberalioje kapitalistinėje valstybėje, ypatingai galingųjų Vakarų valstybių JAV, Didžiosios Britanijos kolonijose, tame tarpe Vidurio ir Rytų Europos kvazivalstybėse, balsavimas yra tik tam tikras beprasmis ritualas, o rinkimai formalus aktas, kurio rezultatai yra iš anksto nulemti rinkimų cirko režisierių.

Kas metai nuobodžiai pasikartojantis faktas, kad rinkimus visuomet laimi tie patys Vakarų, JAV statytiniai, buržuazinės mažumos atstovai nežiūrint į šių veikėjų nusikalstamus veiklos rezultatus valstybei, akivaizdžiai rodo, kad rinkimai nėra nei objektyvūs, nei sąžiningi.

Mitas, kad buržuaziniai rinkimai neva užtikrina demokratiją, yra vienas iš giliausiai įsišaknijęs, labai plačiai paskleistas buržuazinės žiniasklaidos, masinių dezinformacijos priemonių, kurias, žinoma, valdo kapitalistai, valdančios parazitinės mažumos atstovai ir jau ilgą laiką klaidina rinkėjus.

Net kai kurios kairiosios partijos, turėdamos savo arsenale marksizmą,  nesugeba pasipriešinti šio mito magijai ir dažnai žaidžia šį tik kapitalistams naudingą rinkimų žaidimą pagal liberalių sukčių, šulerių sukurtas taisykles, todėl dėsningai visada pralaimi rinkimuose. Kapitalizme, liberalioje išnaudotojiškoje visuomenėje įstatymus pajamos iš pasirinkimo mito valdančiosios kapitalistų klasės statytiniai ir priima tokius įstatymus, kurie yra naudingi tik kapitalistų mažumai ir tik jai.

Tiesą sakant, tai yra visiškai nesąmonė. Tipiškas pavyzdys yra dviejų partijų sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurioje dvi pagrindinės buržuazinės partijos, kurios nuolat keičia viena kitą valdžioje, praktiškai viena nuo kitos niekuo nesiskiria ir vykdo vienodai tą pačią politiką. Šio mito apie neva esantį piliečių pasirinkimą tikslas — įtvirtinti, įamžinti kapitalistinę sistemą ir valdančiąją klasę, kuri ateina į valdžią neva piliečių laisvos valios išreiškimo rezultate.

Agnė Grinevičiūtė Nuotrauka iš asm. Fulbrighto stipendija mokslininkui atvėrė kelius į turtingus prestižinio Stanfordo universiteto bibliotekos ir Hooverio instituto archyvo fondus.

Iš tiesų, tiek dvipartinė, tiek daugiapartinė parlamentinė sistema iš esmės yra vienpartinė kapitalistų mažumos valdymo sistema. Šios dvi ar daugiau tos pačios politinės jėgos — kapitalo — frakcijos periodiškai keičiasi prie valdžios vairo ir imituoja partijas, neva vykdančias skirtingą politiką. Nesvarbu, pavyzdžiui, kokia partija Lietuvoje laimi rinkimus — konservatoriai, liberalai, socdemai, darbiečiai, valstiečiai ar dar kokie nors nacionalistai — jos visos įgyvendina kapitalistų — vietinių ir globalistų iš Vakarų — klasės interesus gauti kuo didesnį pelną iš valdomos teritorijos ir pajamos iš pasirinkimo mito valdomų gyventojų.

Žmonės visada pasirenka sistemos agentą, būdami įsitikinę, kad jie pasirinko geriausią. Bet pajamos iš pasirinkimo mito tikrųjų rinkėjai neoliberalaus kapitalizmo sistemoje jie neturi jokio kito pasirinkimo. Mitas apie tai, kad buržuazinės partijos turi skirtingas ideologines platformas ir net kartais tokios partijos yra opozicijoje valdžiai, yra vienas iš svarbiausių, kuris pajamos iš pasirinkimo mito skleidžiamas masėse tik tuo tiklsuo, kad nusikalstamą permanentiškai kapitalistinę valdžios sistemą įteisinti, legitimuoti.

Šio mito tikslas — maitinti žmones tuščiais pažadais ir paslėpti tikruosius, savanaudiškus — savo asmeninius ir jį prastūmusios kapitalistų klasės — tikslusones, kurie realiai ir bus įgyvendinti praktikoje. Buvimas valdžioje kapitalistų klasės atstovams užtikrina galimybę išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiklą, o tokias nebaudžiamumo garantijas suteikia visų valdžios šakų koncentracija vienos politinės jėgos — kapitalistų — rankose.

Politinė korupcija — tai totalinė įstatymų leidžiamosios, vykdomosios, teisminės ir žiniasklaidos korupcija. Paprastai tokius politikus išrenka hiperaktyvi mažuma ir tokie pajamos iš pasirinkimo mito dar iki savo kadencijos vidurio tampa labai nepopuliariais, netenka rinkėjų paramos. Tačiau tokiais atvejais praradę tautos pasitikėjimą politikai visai nepraranda savo valdžios ir jų neįmanoma nušalinti nuo valdžios — jie ir toliau piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, yra nepakeičiami kai kurie konservatoriai Lietuvoje būdami labiausiai nekenčiamais politikais jau 30 metų sugeba nepakeičiamai tiek pat laiko būti Seimo nariais?!

Sistemingi rinkimų rezultatų klastojimai kapitalizmo sąlygomis yra viena iš priežasčių, kodėl daugėja žmonių, kurie neina į rinkimus, skaičius. Mito tikslas — panaikinti net potencialią konkurenciją, pašalinant galimybes studijuoti ir kurti kitas, alternatyvias kapitalizmui socialinės organizacijos sistemas, ir tam dominuojanti kapitalistų klasė panaudoja visas įmanomas priemones, įskaitant terorą, represijas, smurtą.

Yra ir kitos politinės ir ekonominės sistemos, pajamos iš pasirinkimo mito kurių bene labiausiai žinomas yra mokslinis socializmas. Šis mitas skirtas suklaidinti žmones, kaip grąžinti uždirbtus pinigus jie negalėtų svarstyti, studijuoti alternatyvių kapitalizmui galimybių ir tuo pačiu užtikrinti paklusnią buržuazinės visuomenės vienybę.

Jeigu apkarpyti išlaidas darbo jėgai, sumažinti darbo jėgos kaštus, socialines garantijas, valstybė sutaupys ir šalis įveiks krizę.

Tai yra melas, kurio tikslas — perkelti kapitalistų skolas, nesugebėjimo organizuoti ekonominę pajamos iš pasirinkimo mito pasekmes, valdančiųjų korupcijos, nepasotinamo godumo rezultatus apmokėti viešajam sektoriui, įskaitant pensininkus, atsakomybę pajamos iš pasirinkimo mito kapitalistų sprendimais padarytą žalą paskirstyti visiems visuomenės nariams, kuriems tenka kapitalistų veiklos nuostoliai, o pelną dalinasi tarpusavyje kapitalistinė mažuma.

Šis mitas taip pat buvo plačiai naudojamas grobstant tautos sukurtą tarybų valdžios metais turtą, privatizuojant valstybines įmones. Dėl tokios politikos sumažėjo valstybės pajamos, mažėjo darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos ir pašalpos. Tai, kas vyksta šiandien Europos Sąjungoje, kai masiškai karpomos, mažinamos socialinės išmokų, o šimtai milijardų eurų skiriami gelbėti  bankams, galimybės su minimaliais indėliais puiki iliustracija, koks nepadoriai nepatrauklus yra išnaudotojiškos kapitalistinės ekonomikos modelis — išlaidų nacionalizacija ir pajamų privatizacija.

Šis mitas papildo ankstesnį. Iš tiesų, kaip taisyklė, po privatizavimo darbuotojų padėtis visada žymiai pablogėdavo, buvo karpomos jų socialinės garantijos, mažinami darbo užmokesčiai, darbuotojai po privatizavimo masiškai atleidinėjami iš darbo.

Kapitalisto požiūriu, viešojo sektoriaus valdymas yra tiesiog verslas, galimybė gauti kuo didesnį pelną. Kapitalizmui nerūpi socialinis teisingumas, parazituodamas visuomenės sąskaita, kapitalas nėra visuomenei atsakingas, neturi jokios socialinės atsakomybės visuomenės, iš kurios, dažniausiai neteisėtais būdais, gauna viršpelnius, atžvilgiu — verslas daro pinigus ir tik pinigus. Šis mitas yra vienas iš labiausiai ideologizuotų neoliberalaus kapitalizmo mitų, kuriuo liberalūs parazitai pateisina visus savo nesuskaičiuojamus nusikaltimus prieš piliečius, tautą, visuomenę, valstybę.

Valstybes valdo privataus verslos uždirbti pinigų neinvestuojant monopoliniai susivienijimai, ir valstybė tokiu atveju aptarnauja tik kapitalistų klasė interesus, parazitinės mažumos interesus, kurie permanentiškai yra priešingi visuomenės interesams.

Todėl valdančioji kapitalistų klasė, visais įmanomais būdais, ypatingai melu, teroru ir represijomis, siekia minimizuoti valstybės, kaip teisingumą lygiai visiems užtikrinančios institucijos, vaidmenį, paverčia valstybinės valdžios sistemą tik kapitalistų klasės, mažumos interesų įgyvendinimo paklusniu įrankiu.

Šis mitas, visų pirma, yra ideologinė priedanga finansiniam kapitalui, kuris yra gyvybiškai suinteresuotas toliau plėšti valstybes ir išnaudoti žmones tol, kol tai bus įmanoma. Tai taip pat yra priemonė išlikti prie valdžios vairo.

Tačiau iš esmės, kaip teigia K. Marksas, visa, kas vyksta šiandien, yra gili  sisteminė kapitalistinės sistemos krizė, tai yra, gilėja antagonistiniai, nesutaikomi prieštaravimai tarp visuomeninio gamybos pobūdžio ir privataus sukurtos visuomeniniu darbu pridėtinės vertės, pelno paskirstym, ir šie prieštaravimai negali būti išspręsti egzistuojančios kapitalistinės sistemos rėmuose — kapitalistinė sistemą privalo išnykti objektyviai.

Kai kurie kapitalistiniai teoretikai, tame pasirinkimo klasė ir socialdemokratai, teigia, kad kapitalizmas sugebės išgyventi, jei jis pasikeis.

Jie teigia, kad krizė yra atskirų politikų klaidų, pernelyg godžių bankininkų ir spekuliantų pasekmė, kilo todėl, kad trūksta naujų idėjų, lyderių ir konfliktų sprendimo mechanizmų.

V. Dieselis dėl filmo „Rydiko kronikos. Sugrįžimas“ galėjo prarasti namus

Tačiau tai, ką mes matome šiandien, yra nuolatinis žmonių gyvenimo lygio blogėjimas be jokios vilties, kad padėtis gali keistis į gerą. Kapitalizmas miršta, tačiau tai bus lėtas procesas, kuris sukels didelius sunkumus eiliniams gyventojams.

Mūsų užduotis, teigia mokslininkas iš Portugalijos,  prisidėti prie kapitalizmo greitų laidotuvių. Kartu daugelis rimtų ekspertų pažymi, kad be bendrų sisteminių globalaus kapitalizmo trūkumų, neišsprendžiamų prieštaravimų, ši ekonominė-socialinė sistema yra itin netinkama mums — buvusioms tarybinėms respublikoms.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Visų pirma dėl to, kad šimtametės kolektyvinio darbo tradicijos, didelė teritorija ir būtinybę nuolat gintis nuo išorės priešų, mūsų tautose pajamos iš pasirinkimo mito įgimtą kolektyvizmo jausmą. Mūsų šalių patirtis kuriant kapitalizmą rodo, kad, skirtingai nei Vakaruose, kur tam tikromis sąlygomis tam tikrą laiką jis galėjo vaidinti daugiau ar mažiau teigiamą vaidmenį, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose buvusios TSRS respublikose, kapitalizmas kaip sistema yra pražūtinga ir absoliučiai netinkama.

Būtina atsiveikinti su kapitalizmo ir liberalizmo nepagrįsta dogmatika ir aksiomatika! Tai neveikia mūsų sąlygomis ir niekada neveiks, todėl nėra prasmės eiti šiuo keliu į niekur ….

Taip pat žiūrėkite